iTrinkelių pakeitimas ir gatvių sutvarkymas senamiestyje gerai. Bet tai neduoda reikiamo efekto. Senamiesčiui reikia žmonių. Žmonės neina ten, kur nėra kas veikti, kur nėra vieningos kavinių, aktyvaus poilsio ir turistų traukos objektų erdvių sistemos, kur skverai tik vieta su keliolika augančių medžių. Mes turime apšiurusių, nedažytų senų pastatų kvartalą, bet ne senamiestį – žmonių traukos centrą. Istoriniai pastatai apleisti ir neįveiklinti. Vasaros sezono metu per Klaipėdą pravažiuoja beveik visa Lietuva ir daugybė užsienio svečių. Dalis jų vyksta į Neringą, kiti – į Palangą. Miestas savo lėšomis užtikrina kelių infrastruktūrą tačiau dažniausiai tampa tik trumpa stotele.  Mieste iki šiol nėra turizmo koncepcijos, nors Klaipėdos miestas yra epicentras Vakarų Lietuvos turistinio regiono nuo Šventosios ir Palangos iki Neringos ir Šilutės.

ŽMONĖS TEN, KUR GRAŽU IR YRA KĄ VEIKTI

• Nedelsiant pakviesime ir paprašysime pateikti idėjas miesto architektus ir urbanistus, kad būtų sukurtas vientisas žmonių traukos centras su erdvėmis įvairiausiems poreikiams nuo Biržos tilto iki pat Šiaurinio molo.
• Apšviesime senamiestį ir senamiesčio gatveles bei kiemus. Tam reikalinga įdomi idėja, ieškosime jos;
• Inicijuosime, tarpininkausime derybose tarp AB „Klasco“ ir Susisiekimo Ministerijos, kad teritorijos nuo šiaurinio molo iki Žiemos uosto taptų miesto erdvėmis. Žinome kaip, turime planą – derybų ir susitarimo keliu;
• Perimsime ir įgyvendinsime Kaune pasiteisinusią senamiesčio pastatų fasadų renovacijos programą;
• Greitai ir efektyviai įgyvendinsime AB „Klaipėdos Energijos“ teritorijos ties Danės upe konversiją, teiksime visokeriopą pagalbą „Memelio miesto“, Bastiono kvartalo ir kitiems projektų vystytojams. Ten gyvensiantys žmonės užpildys senamiesčio erdves. Tai vienas iš esminių sprendinių kaip atgaivinti senamiestį, jame esantį verslą ir šią miesto zoną paversti traukos objektu klaipėdiečiams ir miesto svečiams;
• Neduosime ramybės, teiksime pasiūlymus centrinės valdžios institucijoms, kad istorinis Klaipėdos centrinis paštas ir buvęs kalėjimas Jūros gatvėje būtų kuo greičiau restauruoti ir įveiklinti;
• Klaipėdoje įrengsime bent 3 mažųjų laivų nuleidimo į vandenį vietas;
• Bendradarbiausime su Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcija, dalyvausime pietinio uosto projektavimo procese, kad ten atsirastų modernus mažųjų laivų ir jachtų uostas, skatinantis vandens turizmą ir sportą;
• Nedelsiant pradėsime teritorijos tarp Girulių ir Antrosios Melnragės detalųjį planavimą siekiant pastatyti vandens sporto šakų mėgėjų centrą su persirengimo ir daiktų saugojimo patalpomis, dušais ir poilsio zona;
• Kartu su dviračių mėgėjų bendruomene peržiūrėsime galiojantį specialųjį Dviračių takų planą. Dviračių takus sujungsime į vieningą sistemą, kasmet nutiesime ne mažiau nei 5 km naujų takų;
• Įrengsime piknikų aikštę dešiniajame Dangės krante priešais Žolynų kvartalą;
• Sutvarkysime Klaipėdos miesto zonoje esančius paplūdimius. Sukursime ir įgyvendinsime vieningą, modernų ir tinkantį Klaipėdai laikinų statinių (kavinių) dizainą, įrengsime visas būtinas higienos ir ekologines priemones. Skatinsime verslą teikti paslaugas pliažuose pagal geriausius Europos pavyzdžius;
• Užbaigsime rengti turizmo koncepciją, kurios įgyvendinimas leistų Klaipėdos miestui ir visai Vakarų Lietuvai tapti didelės traukos turizmo centru šalyje ir visoje Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Tai leistu didinti šio regiono pasiekiamumą didinant skrydžių kryptis per Palangos oro uostą, plėtoti konferencinį, medicininį ir kitų formatų turizmą.

Miesto pietinė dalis ir kiti daugiabučių namų gyvenamieji rajonai daugumoje yra be žaliųjų zonų. Parkavimo vietos suradimas tapo vakarine „medžiokle“.  Vakarais gyventojai bijo net pajudinti automobilį, nes antrą kartą vietos nesuras (viena iš priežasčių kodėl nevažiuoja į senamiestį ir renginius). Sunkusis transportas kursuoja tarp LEZ‘o ir uosto pro jų langus. Gyventojus vis dar kankina įvarios smarvės.

SAVAS PARKAS, PARKAVIMO VIETA IR PAPLŪDIMYS ŠALIA

• Sukursime vieningą žaliųjų zonų sistemą mieste pagal principą „ne ilgiau nei 10 minučių pėsčiomis iki artimiausio parko“;
• Miesto žalinimo programą pirmiausia pradėsime nuo pietinės dalies;
• Sumažinsime Lez‘o ir Dumpių sąvartyno poveikį gyvenamajai aplinkai nedelsiant inicijuodami apsauginių miško parkų atsiradimą teritorijose tarp LEZ‘o ir miesto ir palei Jūrininkų prospektą. Tai reikėjo padaryti tų objektų planavimo metu. Suprantame, kad ši priemonė tik pagalbinė ir neduos greito efekto, bet mes planuojame miestą dešimtmečiams;
• Dabar surenkamus parkavimo mokesčius kaupsime į vieningą fondą ir naudosime griežtai tik parkavimo vietų plėtrai teikdami prioritetą daugiabučių namų gyvenamiesiems rajonams;
• Nedelsiant padarysime galimų laikinų parkavimo vietų analizę ir imsimės jų įrengimo.  Kaip laikiną sprendimą matome skaldos arba korio pagrindų vietų įrengimą.  Pagal situaciją bus nedelsiant priimti sprendimai: kur statomos naujos parkavimo aikšteles, o kur teks praplėsti esamas. Lygiagrečiai  įrengsime laikinas, ne kietos dangos aikšteles. Už parkavimą mieste surenkami pinigai turi pasitarnauti pietinės miesto dalies daugiabučių namų gyventojams skirtų parkavimo vietų įrengimui;
• Naujai planuojamo pietinio uosto infrastruktūroje įrengsime prieplaukas keltams bei laiveliams ir taip užtikrinsime greitą ir patogų pietinės dalies gyventojų prieigą prie Smiltynės miškų, pliažų ir dviračio takų;
• Aplinkkelio projekto įgyvendinimu, o ir kitomis priemonėmis valdant transporto srautus (žiūrėti transporto skyrių), žymiai pagerinsime šių rajonų gyvenamosios aplinkos kokybę. Sunkusis transportas nebesiblaškys po miesto gyvenamuosius rajonus.

Turime ir apgailėtinos būklės mokyklų, aptrupėjusiomis ir pelėsio pažeistomis sienomis, kurių renovacijai nerandama pinigų. Tuo pačiu metu 16 mln eurų metama šimtmečio mokyklai Kretingos gatvėje. Už tuos pinigus galėjome pastatyti 2 normalias mokyklas. Skubotai pradėta mokyklų valdymo optimizavimo reforma, kuri nedavė laukto ekonominio efekto. Didžiulis biurokratinis krūvis, elektroninių dokumentų dubliavimas popieriniais dokumentais. Visos švietimo įstaigos signalizuoja apie poreikį turėti nuolatinį ryšį su miesto valdžia, sprendžiant įvairius aktualius klausimus mieste ir Vyriausybėje bei Seime.

MOKYKLA – SAVARANKIŠKAS MOKYMO, KULTŪROS IR SPORTO CENTRAS

• Pasieksime, kad savivaldybės administracija taptų kurianti švietimo viziją , numatanti tikslus ir prisiimanti atsakomybę už jų įgyvendinimą, leidžianti išsakyti problemas, skatinanti įstaigų iniciatyvas, remianti ir pasitikinti bei ieškanti įvairių paramos ir pagalbos mokyklai galimybių;
• Užtikrinsime nuolatinį abipusį ryšį su visomis mokymo įstaigomis ir ikimokyklinėmis įstaigomis, nepriklausomai nuo to ar jos privačios, ar priklauso savivaldybei;
• Nedelsiant peržiūrėsime vykdomos mokyklų valdymo optimizavimo reformos tikslus ir siekius;
• Sudarysime darbo grupę, kuri iki 2023 metų pabaigos pateiks pasiūlymus dėl modernių dokumentų valdymo sistemos įdiegimo ir buhalterinės apskaitos racionalaus tvarkymo bei sinchronizavimo su visais savivaldybės skyriais;
• Skubiai paruošime ir įgyvendinsime 4 metų baigtinę švietimo įstaigų renovacijos programą su aiškiu eiliškumu, įvykdymo terminais ir atsakingais asmenimis;
• Parengsime ir turėsime paruoštus po 2 naujų mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų projektus, kad galėtume operatyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją mieste. Projektai bus paprasti, bet patogūs, ekonomiškai eksploatuojami, su gera sporto sale mokyklos ir bendruomenės reikmėms;
• Sukursime perkeliamų modulinių priestatų ikimokyklinėse įstaigose sistemą mieste. Skirtingais metais skirtingose miesto dalyse susiduriame su vietų trūkumu lopšeliuose – darželiuose, kurio neįmanoma prognozuoti ar atspėti. Kilnojamais pagal poreikį iš vienos vietos į kitą moduliais greitai išspręsime šią problemą;
• Skirsime ypatingą dėmesį Klaipėdos universitetui, mieste veikiančioms aukštojo mokslo įstaigoms, kolegijoms ir profesinio ugdymo įstaigoms. Palaikysime nuolatinį tarpusavio ryšį, siekiant pagal kompetenciją kartu spręsti kylančias problemas ir kartu kurti šio miestui svarbaus sektoriaus ateitį;
• Mūsų principinis tikslas – labiau naudotis Klaipėdos mokslininkų žiniomis ir patirties potencialu. Mūsų nuomone, šis potencialas neišnaudojamas daugelyje miesto gyvenimo sričių.

Neįgalieji taip ir nepasijautė lygiaverčiais visuomenės nariais, tiek dėl nesutvarkytos infrastruktūros, tiek dėl socialinių paslaugų trūkumo. Virš šimto asmenų laukia pagalbos į namus ir  asmens globos namuose paslaugų. Klaipėdoje nėra senelių namų, penkiems šimtams klaipėdiečių ši paslauga teikiama kituose regionuose. Paliktas savieigai senjorų laisvalaikio užimtumo klausimas. Socialinis verslas nesulaukia reikiamo dėmesio.

SENJORAI, SOCIALINĘ ATSKIRTĮ IR  NEGALIĄ TURINTYS ASMENYS – AKTYVŪS  IR PINAVERTĮ GYVENIMĄ GYVENANTYS MIESTIEČIAI

• Panaikinsime eiles laukiančių pagalbos į namus ir asmens globos namuose paslaugoms nuosekliai kasmet planuodami paslaugos gavėjų didėjimą;
• Skubinsime suplanuotų Melnragėje globos namų seneliams /neįgaliems asmenims statybą.
• Lygiagrečiai pradėsime sekančių globos namų seneliams / neįgaliems Klaipėdoje sklypo paieškos, projektavimo ir įgyvendinimo darbus;
• Skirsime dėmesį ir pagalbą socialiniam verslui. Mūsų požiūriu privati iniciatyva socialinėje srityje ne verslas, o tik socialiai atsakingų žmonių organizavimosi forma, leidžianti pigiau, paprasčiau ir greičiau reaguoti į labiausiai laukiančių pagalbos žmonių poreikius. Atsisuksime, skirsime dėmesį ir reikiamą tikslinę paramą;
• Skirsime ypatingą dėmesį senjorų ir žmonių su negalia laisvalaikio organizavimui ir mieste jau veikiančių bendruomenių pagal interesus veiklai;
• Įrengsime ne mažiau 300 suoliukų senjorams ir jauniems tėvams prie vaikų žaidimų aikštelių ir prie namų parkeliuose;
• Įdiegsime ne tik nemokamo, bet ir patogaus viešojo transporto sistemą senjorams nuo 65 metų ir neįgaliesiems bei socialiniams darbuotojams;
• Griežtai reikalausime viešajame transporte laikytis aukščiausios kultūros normų, pervežant neįgaliuosius asmenis ir ypač tuos, kurie turi judėjimo negalią.

Problemos metų metais sprendžiamos ir neišsprendžiamos šalies lygiu. Kiekviena nauja reforma neduoda deklaruoto efekto, neduoda naudos nei pacientui, nei sveikatos apsaugos darbuotojams, dar daugiau, atliekamos net neturint jokiu tikslių sąmatų bei ekonominio efekto rodiklių, o pasikliaujama tik bendro pobūdžio teiginiais bei argumentais kaip ES įpareigoja įsisavinti skirtus pinigus. Visa tai sąlygoja dviejų svarbių bendruomenių gyvenseną – ir pacientų ir medikų.

Vieni pirmųjų visą reformų svorį įprastai atremia pirminės sveikatos priežiūros darbuotojai.  Pirminės sveikatos priežiūros centrai neturi pakankamai žmogiškųjų resursų, darbo laikas neadekvatus bendravimo ir paciento problemų išsiaiškinimo laikui, esami darbuotojai dirba ant „perdegimo“ ribos, nėra natūralios specialistų kaitos, nepakankamas kai kurių specialybių ruošimas ir koncentracija mieste – pediatrų, gerontologų, slaugytojų, šeimos gydytojų. Neadekvatus apmokėjimas vykdant profilaktinius patikrinimus.

Pacientai eilėse patekti pas gydytoją priversti laukti mėnesiais, registruotis įvairiausiais būdais pas gydytojus, neatsižvelgiant į žmogaus galimybes ir poreikius. Miestiečiai dėl negaunamų paslaugų kreipiasi į aukštesnio lygmens įstaigas arba yra priversti kreiptis mokamų paslaugų.  Susidaro milžiniškos eilės, dėl kurių kenčia – kenčia tiek pacientai, tiek medikai. Nepriimtina, jog skubi medicinos pagalba suteikiama vežant pacientą ne pagal diagnozę, o pagal savaitės dienas vis į kitą ligoninę.

PIRMINĖ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA BE EILIŲ

• Nedelsiant po rinkimų susitiksime su visų vietos medicinos centrų vadovais ir darbuotojais, išklausysime jų problemas ir pasiūlymus šioms problemoms spręsti;
• Ieškosime balanso tarp medicinos įstaigų noro būti pakankamai užkrautais ir gyventojų noro būti be eilių priimtais;
• Didinsime pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Iš esmės tai gali spręsti tik papildomi populiariausių paslaugų gydytojų-konsultantų ir papildomų šeimos gydytojų etatai. Paslaugų prieinamumo padidinimas leis sumažinti ir eiles ligoninėse;
• Neduosime ramybės, teiksime siūlymus Sveikatos ministerijai, kad ji spręstų klausimus, priklausančius jos kompetencijai, kurie leis panaikinti eiles poliklinikose;
• Skubinsime naujo Jūrininkų sveikatos priežiūros centro pastato statybą;
• Konkrečiomis programomis skatinsime sveiką gyvenseną, aktyvinsime prevencinių sveikatos programų vykdymą;
• Aktyviai dalyvausime naujos Universitetinės klinikos, atsiradusios po 3 ligoninių sujungimo, organizacinių klausimų sprendime, nepriklausomai nuo to, kad ji pavaldi Sveikatos ministerijai. Mums labai svarbu, kad atsirastų vieningas ir modernus priėmimo skyrius (klinika), gelbėjantis žmonių gyvybes ir suteikiantis neatidėliotiną medicininę pagalbą, kad Sveikatos ministerijos ir atskirų politikų pažadai šiam naujam junginiui skirti šimtus milijonų, pagaliau taptų ne tuščiais pažadais, o konkrečiu faktu;

Visapusiškai padėsime ir išlaikysime Klaipėdos vaikų ligoninę. Ši įstaiga liks miesto pavaldume ir teiks aukščiausio lygio paslaugas.

Metai iš metų tik konstatuojamos besikartojančios problemos, nėra vieningos žaliųjų zonų sistemos, nerandama sklypų medžių sodinimui, skverų ir parkų rekonstrukcijos metu naikinami medžiai, nesutvarkyta transporto sistema, miesto valdžios tolerancija taršioms įmonėms ir skėsčiojimas rankomis esą nėra galių šiuo klausimu. Nepatogus ir tolimas pietinės miesto gyventojų dalies patekimas į pajūrio zonas. Negebėjimas laiku atlikti priskirtų funkcijų – laiku išvalyti gatves nuo kietųjų dalelių sąnašų gatvių kelkraščiuose.

GRYNAS ORAS PER ATVIRUS LANGUS

• Sukursime „Žaliojo miesto“ koncepciją su vieninga žaliųjų zonų, ir žaliųjų apsaugos nuo pramonės poveikio zonų sistema, jos įgyvendinimui aktyviai naudosime europines lėšas;
• Pasodinsime ne mažiau nei 1000 medžių kasmet, ypatingą dėmesį skiriant žaliosioms juostoms tarp gatvių ir namų;
• Įvesime medžių apskaitos ir priežiūros sistemą. Griežtai kontroliuosime medžių būklę;
• Sumažinsime Lez‘o ir Dumpių sąvartyno poveikį gyvenamąjai aplinkai nedelsiant inicijuodami apsauginių miško parkų atsiradimą teritorijose tarp LEZ‘o ir miesto ir palei Jūrininkų prospektą. Tai reikėjo padaryti tų objektų planavimo metu, bet geriau vėliau negu niekada. Suprantame, kad ši priemonė tik pagalbinė ir neduos greito efekto, bet mes planuojame miestą dešimtmečiams;
• Kiekvieną investiciją, kiekvieną planuojamą pokytį transporto srityje pirmiausia vertinsime per ekologinę prizmę;
• Sutvarkysime transporto judėjimo sistemą mieste (žiūrėti transporto skyrių) ir taip žymiai pagerinsime gyvenamosios aplinkos kokybę mieste;
• Įrengsime ne mažiau nei keturias oro kokybės matavimo stotis prie labiausiai kvapus skleidžiančių įmonių;
• Inicijuosime su didelį poveikį aplinkai darančiomis įmonėmis pasirašyti tarpusavio susitarimus, siekiant mažinti daromo poveikio apimtį, diegiant naujausias eko sistemas. Griežtai seksime AB „Grigeo Klaipėda“ teisinį procesą ir kompensavimo apimtį bei sąlygas dėl padarytos žalos aplinkai. Šis procesas turi tapti skaudžia pamoka visiems, kurie nepaiso visuomenės interesų;
• Įsigysime papildomas gatvių ir šaligatvių valymo mašinas, kad susikaupusios kietosios dalelės būtų išvalomos laiku ir kokybiškai;
• Inicijuosime pietinio aplinkkelio įgyvendinimo darbus ir 2 Smiltynės perkėlos iškėlimą į naujai projektuojamą pietinį uostą. Šios dvi priemonės leis išvengti tranzitinio automobilių srauto į Neringą, pietinės dalies gyventojams bus lengviau ir greičiau pasiekiamos pajūrio zonos be važiavimo per miestą;
• Kategoriškai pasisakėme ir pasisakome prieš miesto Tarybos 2011 metais priimtą sprendimą, leidžiantį iškapoti maždaug 36 hektarų Girulių miško, įrengiant Girulių aplinkkelį ir kelio tęsinį iš Labrenciškės gatvės į Girulius. Girulių gyvenvietės geležinkelio aplinkkelio garso ir vibracijų mažinimo tikslus būtina pasiekti kitomis techninėmis ir technologinėmis priemonėmis, o Labrenciškės gatvės tęsinys – nereikalingas ir nebus įgyvendinamas;
• Savivaldybės teikiamos metinės ataskaitos apie ekologinę situaciją mieste turi tapti ne tuščiu dokumentu, konstatuojančiu esamą būklę, o dokumentu, kurio pagrindu kasmet būtų numatomos konkrečios priemonės, atsakingi vykdytojai ir finansavimo šaltiniai ekologinei situacijai mieste gerinti.

Virš 40 000 klaipėdiečių įsikūrė Klaipėdos rajono teritorijoje ir sodų bendrijose netoli Klaipėdos. Nors jie išvyko gyventi už miesto ribos, bet iš esmės šie žmonės buvo ir liko klaipėdiečiais, jie dirba mieste, o jų vaikai didžiąja dauguma lanko Klaipėdos darželius ir mokyklas. Miesto centre neatsirado naujo dizaino kokybiškų gyvenamųjų pastatų, kuriuose įsikurtų bent dalis tų žmonių, kurie persikėlė gyventi į rajoną. Tai užprogramavo dar vieną rimtą problemą – piko valandomis gatvės yra užkimštos transporto srauto, blogėja gyvenamosios aplinkos kokybė. Klaipėdos mieste yra dvi stambios pramonės zonos – nuo Klaipėdos miesto susikūrimo veikianti uosto infrastruktūra ir Laisvosios ekonominės zonos(LEZ) struktūra. Planuojant vystyti tokias infrastruktūras buvo būtina kartu kurti komunikacinius koridorius, tačiau toks procesas buvo vangus arba iš viso nevyko. Užmirštas Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektas, būtinas efektyviam sunkiasvorio ir lengvojo transporto srautų Klaipėdoje valdymui.  Transporto srautai per 2-ąją Smiltynės perkėlą jau tampa rimta miesto problema. Šioje perkėloje vien per 2-3 vasaros mėnesius perkeliama apie 500 000 automobilių, kurie didžiąja dalimi kerta visas tris pagrindines miesto magistrales, taip ženkliai didindami miesto transporto srautus.

MIESTAS BE TRANSPORTO KAMŠČIŲ

Išspręsime transporto srautų judėjimą pilnai išnaudodami Palangos ir Šilutės kelius kaip ketvirtą ir lengviausiai pravažiuojamą miesto prospektą su patogiomis jungtimis į miestą. Todėl:

Tęsdami šiuo metu pradėtą Baltijos pr. ir Šilutės pl. rekonstrukcijos projektą, parengsime projektą Taikos pr./Baltijos pr. sankryžai ir sieksime gauti finansavimą jo įgyvendinimui;

• Nedelsiant pradėsime jungiamojo su Šilutės keliu tilto per geležinkelį Statybininkų prospekte statybos įgyvendinimo darbus, juolab, kad techninis projektas guli savivaldybės stalčiuose;
• Kartu su Klaipėdos raj. savivaldybe, kelių direkcija ir Susisiekimo ministerija atnaujinsime Klaipėdos Pietinio aplinkkelio projektą, pritraukiant lėšas šio projekto įgyvendinimui. Tai ypatingos svarbos projektas miestiečiams, kuris leistų išvengti krovininio transporto srautų miesto pietinėje dalyje, Šilutės plente, Rimkų geležinkelio sankryžoje, o taip pat palengvintų susisiekimą tarp Klaipėdos, Dituvos, Priekulės ir kitų į pietus esančių regionų;
• Kartu su Klaipėdos raj. savivaldybe ir Susisiekimo ministerija atnaujinsime kelio, vedančio nuo Jakų žiedo link Šilutės (kelias nr. 141), projektą. Šio kelio sutvarkymo darbai buvo suplanuoti dar 2008 metais, tačiau projekto įgyvendinimas net nepradėtas;
• Neduosime ramybės, reikalausime kartu su Klaipėdos raj. Savivaldybe, kad Susisiekimo ministerija pabaigtų Jakų žiedo projektą;
• Atnaujinsime diskusiją dėl naujos jungties su Kuršių nerija pietinėje miesto dalyje. Mums reikia iškelti į miesto pakraštį vasaros transporto srautą į Kuršių Neriją. Šio klausimo sprendimas atlaisvintų Kauno- Minijos gatvių sankryžą, Baltijos prospekto apkrovą , pagreitintų ir pietinės dalies gyventojų prieigą prie Smiltynės miškų ir pliažų;
• Pakartotinai kelsime klausimą LR Vyriausybei ir  Susisiekimo ministerijai dėl Vyriausybės nutarimo priėmimo, siekiant plačiau išnagrinėti transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo alternatyvas tikslu išvengti krovininio geležinkelio sąstatų judėjimo per Klaipėdos miesto šiaurinę ir centrinę dalis į pietinėje uosto dalyje esančias uosto kompanijas. Klaipėda turi tapti normaliu Europos miestu, kur į centrą atvyksta tik keleiviniai traukiniai;
• Parengsime Liepų gatvės pralaidumo didinimo projektą, kuris apimtų modernių šviesoforus valdančių intelektualių sistemų įrengimą, posūkių į dešinę įrengimą ir kitos  infrastruktūros įrengimą, kuri leistų ženkliai didinti transporto srautų pralaidumą;
• Padarysime pilną žvyrkelių auditą, nustatysime prioritetus pagal visiems suprantamus kriterijus (pvz. gyventojų skaičius , kurie naudojasi tais žvyrkeliais ir problemos senatis). Sudarysime 5 metų baigtinę asfaltavimo programą ir ją įgyvendinsime;
• Revizuosime šiuo metu masiškai įrengiamų šviesoforų reikalingumą. Sukursime dvi šviesoforų sistemas- dieninę ir vakarinę/naktinę . Netenkina situacija, kai nakties metu tenka stovėti tuščiose sankryžose laukiant žalio signalo. Čia ir triukšmo, ir ekologijos klausimų sprendimas;
• Peržiūrėsime panaikintų žaliųjų rodyklių atstatymo galimybes ir naujų įrengimo miesto gatvių sankryžose;
• Atsisakysime naujai projektuojamos magistralinės „Švyturio“ gatvės statybos įgyvendinimo. Ji ženkliai pablogintų Vitės rajono gyventojų gyvenamąją aplinką;
• Atsisakysime projekto greitojo viešojo transporto sistemos (BRT) įgyvendinimo. Architektai ir kiti specialistai jį vieningai kritikuoja ir vadina „septyniasdešimtųjų Europa“ arba „iš viršaus nuleistu projektu pinigų įsisavinimui. Projektams be aiškios ir visiems suprantamos naudos miestui, be aiškios kaštų naudos analizės, aiškių rodiklių ir aiškių, bendrąjį ir detalius planus atitinkančių sprendinių pritarti negalime;
• Nepataikausime ir nesiderinsime prie rangovų poreikių ir turimų pajėgumų, nekursime dirbtinių reikalavimų rangovams. Gatvių tvarkymo darbams taikysime griežtus rangos terminų ir kokybės reikalavimus. Miestui reikia ne pigiai pastatytų ir brangiai bei dažnai remontuojamų, o greitai ir kokybiškai pastatytų ir ekonomiškai eksploatuojamų gatvių ir statinių;
• Kartu su Klaipėdos raj. savivaldybe išspręsime viešojo transporto paslaugų sąlygas ir kainodarą, vežant klaipėdiečius, kurie įsikūrė Klaipėdos rajono teritorijoje ir sodų bendrijose netoli Klaipėdos.

Klaipėda yra senstantis miestas. Klaipėdoje jaunų žmonių procentas sudaro tik 16 proc. visų miesto gyventojų ir kasmet šis procentas vis mažėja.   Mieste trūksta gerai apmokamų ir įdomių jaunimui darbo vietų. Centre ir palei Danės upę neatsirado jaunimui patrauklių ir kokybiškų butų. Jaunimui nėra kas veikti, nes nėra jaunimo erdvių, nėra sukurtos infrastruktūros populiariems dabar tarp jaunimo jėgos sporto šakų ant vandens užsiėmimams. Bendrai trūksta sporto salių. Trūksta mokyklų ir vaikų lopšelių-darželių.

JAUNIMAS – MIESTO AUGIMO IR INOVACIJŲ ŠALTINIS

• Skatinsime Klaipėdos miesto kaip startuolių centro įvaizdį, suteikiant palankias sąlygas kurtis mažoms bei vidutinėms įmonėms. Sudarysime palankias sąlygas didelėms Lietuvos bei užsienio įmonėms rengti „Idėjų kalves“(hakatonus) Klaipėdoje. Skatinti „laisvo darbo“ (workation) kultūrą Klaipėdoje;
• Greitai ir efektyviai įgyvendinsime AB „Klaipėdos Energijos“ teritorijos ties Danės upe konversiją, teiksime visokeriopą pagalbą „Memelio miesto“ projekto vystytojams. Ten atsiras kokybiški ir jaunimui patrauklūs butai;
• Kalbėsime ir tarsimės su jaunimu apie jaunimo laisvalaikio erdvių sukūrimą. Siūlysime jaunimui teikti idėjas kaip renovuoti Vasaros estradą, kad ji taptų jaunimo traukos centru, jų susibūrimo vieta;
• Nedelsiant pradėsime teritorijos tarp Girulių ir Antrosios Melnragės detalųjį planavimą siekiant pastatyti vandens sporto šakų mėgėjų centrą su persirengimo ir daiktų saugojimo patalpomis, dušais ir poilsio zona. Kodėl Svencelė gali, o Klaipėda ne?
• Sukursime patogią, netoli namų esančią, aprūpinimo vaikų darželiais sistemą;
• Vystydami sporto ir dviračių takų infrastruktūrą, užtikrinsime lengvą sporto bazių prieinamumą ir plačias galimybes sveikai gyvensenai;

Klaipėda šiai dienai vis dar turį aktyviai veikiantį kultūros lauką, bet miestas neturi vizijos, kaip šį lauką auginti, didinti jo svorį, finansavimą, skatinti dirbti. Miestas turi keletą tarptautinių festivalių ir renginių, bet jie kuria atskirai, nesuvienyti vienam tikslui. Iki šiol nesukurta ilgalaikė kultūros strategija pagal kurią Miestas, skirdamas didžiules lėšas kultūrai, augintų jos tarptautiškumą ir tuo pačiu skatintų turizmo vystymąsi regione.

KULTŪROS LYDERIŲ MIESTAS

• Sukursime ilgalaikę strategiją kultūros srityje, kurios tikslas – sukurti aplinkybes, prie kurių, Klaipėda taptų svarbiausiu kultūros miestu Lietuvoje, o prioritetas – sukurti sąlygas Klaipėdos kultūros tarptautiškumui didinti. Tai atitinka uostamiesčio, turistinio miesto vizijas;
• Pasieksime, kad savivaldybė taps kultūros sektorių vienijančia bendriems miesto tikslams įstaiga. Kultūros skyrius nustatinės kultūros projektų finansavimo tvarkas ne kopijuodamas jau esančias kituose miestuose, o atitinkančias jau dirbančių Klaipėdoje menininkų ir kultūros įstaigų poreikius. Kultūros skyrius tarsis ir numatys tokias procedūras, kurios padės kuriantiems žmonėms pasiekti tikslų, o ne atvirkščiai: šiuo metu absoliuti dauguma menininkų turi prisitaikyti prie savivaldybės nustatytu prioritetų;
• Didinsime Klaipėdos kultūros tarybos įtaką, vertinant kultūros sektoriaus veiklą ir jo finansavimą. Abejonių kelia sistema, pagal kurią įslaptinti ekspertai vertina kultūros projektus. Ekspertas už vieno projekto vertinimą gauna kelių eurų atlygį, tai gali reikšti tik du dalykus: abejotiną eksperto kvalifikaciją arba tikslingas ekspertų išvadas dalinant Klaipėdos miesto lėšas, skirtas kultūros projektams finansuoti;
• Ydingą kultūros projektų finansavimo tvarką palaipsniui pakeisime į skaidrią, neslaptą, o miesto poreikius atitinkantį finansavimą – tik Klaipėdoje reziduojančioms kultūros įstaigoms. Pagrindinis pokytis – finansuojamas ne tvarkingai parašytas projektas, o tas projektas, kuris lieka Klaipėdoje ir kuria miestui.
• Klaipėda jau šiuo metu turi eilę tarptautinių festivalių ir renginių (šiuolaikinio šokio ir cirko festivalis, tarptautinis lėlių teatrų festivalis, TheATRIUM, Lietuvos teatrų vitrina, Klaipėdos festivalis, Pilies džiazo festivalis ir daug kitų). Pagrindinis tikslas – juos vienyti, o ne skatinti kurti atskirai. Tam tikslui kaip pagrindinę vienijančią organizaciją renkamės VšĮ „Klaipėdos šventės“. Jos valdybą turės sudaryti visų Klaipėdoje veikiančių kultūros organizacijų atstovai. Pagrindinis tikslas – sujungti visų organizacijų kuriamų renginių tinklelius ir per 5 metus užauginti vieną didžiausių kultūros festivalių visoje Europoje (sektinas pavyzdys Edinburgas, kuriame veikė daug skirtingu nedidelių festivalių. Kada miestas juos sujungė, tai tapo vienas svarbiausių įvykių Europoje);
• Sukursime atviras erdves menininkams praplečiant Klaipėdos miesto senamiesčio ar kitų rajonų populiarumą, paverčiant tuos rajonus į madingas lankytinas vietas, kur malonu leisti laiką miestiečiams ir miesto svečiams. Tam tikslui per 5 metus bus sukurta atvira meno erdvė (Open Space) (Sektinas pavyzdys – Talinas ir buvęs stoties rajonas, kur dabar viena madingiausių Talino vietų Vaba Lava) Kultūros sektoriui nereikia prabangių vietų, reikia erdvių, kur jie galėtų veikti, kurti. Todėl tarsimės su bendruomene, pasirinksime vieną ar dvi lokacijas (jau minėtos kuršių marių prieigos arba Danės upės krantinė, tiesiog, angarai). Šiose vietose turi veikti galerijos, atviros scenos, o dalis patalpų nuomojama kavinėms, klubams, prekybai, ofisams);
• Parengsime Klaipėdiečio metinio kultūrinio bilieto strategiją, kuri suteiktų galimybę žmonėms įvairiuose renginiuose įsigijus vieną bilietą visus metus lankytis pigiau bei skatintų atrasti naujas kultūrines erdves. Ypatingą dėmesį sutelksime vaikų ir jaunimo kultūriniam lavinimui. Kaip geras pavyzdys: kultūros pasas. Tai reiškia: savivaldybė suteikia galimybę ir prievolę mokytojams nemokamai lankytis kultūros renginiuose (ne mažiau 4 kartų per metus). Savivaldybė kompensuoja vaikų lankymąsi muziejuose, teatruose ir t.t..

Savivaldybės kontroliuojamų įmonių bei įstaigų valdymas atiduotas nepriklausomiems nuo savivaldybės nariams. Jų išlaikymas brangiai kainuoja miestui.

Valdymo organai, priimdami nutarimus nelinkę atsižvelgti į savivaldybės, miesto gyventojų interesus, ypač kai nepriklausomais valdymo organų nariais išrenkami ne Klaipėdos gyventojai. Savivaldybės administracija savo interesus kontroliuojamose įmonėse realizuoja pateikdama įmonei savivaldybės lūkesčių raštą, kuriame suformuoluojami savivaldybės interesus išreiškiantys reikalavimai įmonės veiklai. Deja, įmonėms pateikiami lūkesčių raštai iš esmės yra formalūs, neracionalūs ir nepilnai atitinka savivaldybės interesus. Netenkina energetinių kainų lygis klaipėdiečiams ir savivaldybei priklausančiose įmonėse bei įstaigose.

MIESTO ĮMONIŲ VALDYMĄ – KLAIPĖDIEČIAMS

• Nedelsiant inicijuosime įstatų pakeitimus visose savivaldybės kontroliuojamose įmonėse ir panaikinsime kur galima valdybas (UAB „Naujasis Turgus“, UAB Klaipėdos autobusų parkas), visose įmonėse atsisakysime stebėtojų tarybų ir taip užtikrinsime įmonių valdymo grąžinimą savivaldybei bei valdymo kaštų sumažinimą;
• Į nepriklausomus savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdybų narius rinksime Klaipėdos ar Klaipėdos rajono gyventojus, o kitų miestų gyventojus tik išimtinais atvejais ir tik išmanančius Klaipėdos regiono specifiką;
• Į savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdybų narius deleguosime ne paklusnius ir patogius valdžiai asmenis, o turinčius patirties ir kompetencijų. Taip sustabdysime paskutiniais metais įsigalėjančią tendenciją, kai įmonių veikla tampa nuostolinga;
• Peržiūrėsime lūkesčių raštus savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms bei įstaigoms, kad jie pilnai atitiktų savivaldybės, jos gyventojų interesus. Mūsų tikslas ne įmonių pelnas, o kokybė ir paslaugos kaina gyventojui;
• Kartu su AB „Klaipėdos energija“ ir Klaipėdos bei šalies mokslininkais parengsime veiksmų programą kaip panaudoti buvusius UAB „Geoterma“ gręžinius. Esminis tikslas – mažinti šildymo kainas klaipėdiečiams;
• Peržiūrėsime elektros įsigijimo kainas savivaldybei pavaldžiose įmonėse ir įstaigose, siekiant gauti kuo palankesnę kainą ne tik didiesiems, bet mažiesiems vartotojams;

Inicijuosime ir teiksime siūlymus įsigyti energetinių šaltinių tiekimą ne tik Klaipėdos savivaldos, bet visos šalies mastu, siekiant pirkime dalyvauti visas savivaldybes kartu, pasitelkiant Lietuvos savivaldybių asociaciją. Kaip pavyzdį galima paminėti Belgijos savivaldybių asociaciją, kuri dujas perka iš dujų terminalo kaip susivienijęs vienas pirkėjas ir laimi palankesnę kainą savo piliečiams, mažinant šildymo kainas.

Uostamiesčio savivaldos sprendimų priėmimo greitis nebeatitinka šių dienų realijų. Miesto valdymo srityje savivaldybėje vis dar taikomos konservatyvios ir technologiškai nepažangios metodikos, o tai gerokai stabdo procesus, sprendimų priėmimo spartą ir apsunkina savivaldos aparato darbą.  Miesto valdžia yra patvirtinusi daug plėtros planų ir programų, taip sukeldama lūkesčius gyventojams ir verslui, tačiau realiai neįstengia jų įgyvendinti ir yra pasimetusi tarp dokumentų gausos ir užstrigusi rutinoje. Nėra aiškios strategijos ir jos laikymosi, nėra lyderystės ir atsakomybės už konkrečius rezultatus todėl vyksta ne racionalus gyventojams aktualių problemų sprendimas, o tik „gaisrų gesinimas“.  Savivaldybė, kaip darbų užsakovas, projektus vykdo ilgai, neišsireikalauja kokybės iš atliekančių darbus rangovų. Prasta savivaldybės administracijos darbuotojų motyvacijos sistema.

ATVIRŲ IR GREITŲ SPRENDIMŲ MIESTAS

• Diegdami pažangias technologijas ir darbo valdymo sistemas, motyvuodami savivaldybės administracijos darbuotojus, pakelsime savivaldybės darbo efektyvumą, pagreitinant sprendimų svarstymo ir tvirtinimo tvarką nuo mėnesių, iki kelių savaičių;
• Taikysime atvirų durų ir nuomonės politiką, kurios pagrindas būtų atviras ir nuolatinis dialogas su miesto gyventojais;
• Pasitelkdami žiniasklaidą ir socialinius tinklus bei IT technologijas kursime atviras platformas, kuriose gyventojai galės atvirai išreikšti savo nuomonę ir diskutuoti įvairiais miesto klausimais tiesiogiai su miesto mero administracija;
• Keisime svarbių dokumentų išdavimo įpročius, kuri suteiktų galimybę gauti įvairius leidimus, ypatingai statybos, per įmanomai trumpiausią laiką. Sukursime personalinės savivaldybės administracijos darbuotojų atsakomybės už vilkinimą sistemą;
• Sukursime savivaldybės administracijos darbuotojų motyvaciją keliančią skatinimo sistemą. Mums reikia strategiją kuriančių, drąsių žmonių. Nebijosime ir vertinsime argumentuotai nepritariančius mūsų nuomonei;
• Sprendimus priimsime tik atlikę nuodugnią analizę ir įsitikinę sprendimų naudingumu miestui. Klaipėdai reikalingi tik kompetentingi ir skaidrūs sprendimai.
• Tobulinsime projektų valdymą – projektai bus įgyvendinami greitai ir kokybiškai, savivaldybė taps reikliu užsakovu – miesto šeimininku;
• Detalūs planai, kuriuos rengia savivaldybė, bus parengiami ne ilgiau kaip per pusantrų metų. Detaliesiems planams, kuriuos rengia ne savivaldybė, sudarysime kuo palankesnes sąlygas jų tvirtinimui;
• Statybos leidimas, esant parengtai dokumentacijai, bus išduodamas ne ilgiau nei per mėnesį;
• Vertiname paskutinę įgyvendintą savivaldybės administracijos struktūros reformą kaip nepasiteisinusią, surasime operatyvų ir gerą sprendimo kaip ją patobulinti.

Visos civilizuotos pasaulio šalys žino, kad geriausiai gyvena tos šalys, kuriose yra sudarytos palankiausios sąlygos ne tik stambiam ar vidutiniam, bet ypač smulkiam verslui. Miesto priežiūrai, socialinėms reikmėms, švietimui, sveikatos priežiūrai ir kitoms reikmėms reikalingi pinigai, kurie gali būti gauti tik iš verslo įvairių mokesčių būdu. Šiuo metu Klaipėdos regiono ekonominio vystymosi tempas atsilieka nuo Lietuvos vidurkio. Galime guostis, kad Lietuvos ekonominio vystymosi tempus lemia Vilniaus ir Kauno regionai. Bet galime sudaryti geresnes sąlygas verslui kurtis ir investuoti Klaipėdoje ar šalia jos ir tokiu būdu paskatinti greitesnį Klaipėdos ir Klaipėdos regiono ekonominį vystymąsi ir didesnį miesto biudžetą. Verslo bendruomenė skundžiasi, kad Klaipėdoje dažnai susiduriama su biurokratinėmis kliūtimis derinant įvairius verslo investicinius ir statybos projektus, gaunant leidimus ar derinant kitas verslui svarbias sąlygas. Todėl savivaldybė privalo gerinti šių procesų efektyvumą siekiant, kad miestas būtų patrauklus verslo vystymui ir pritrauktų kuo daugiau investicijų ir steigtų naujas darbo vietas klaipėdiečiams. Taip pat, siekiant sustabdyti klaipėdiečių išsikėlimą iš miesto ir pritraukti naujus gyventojus į miestą,  būtina užtikrinti pakankamai sparčią gyvenamųjų namų statybą miesto teritorijoje ir ypač centrinėje miesto dalyje.

VERSLO PLĖTRAI DIDŽIAUSIO PALANKUMO REŽIMAS

• Kartu su verslo bendruomenės atstovais išanalizuosime kas labiausiai trukdo verslui kurtis bei investuoti Klaipėdoje ir pašalinsime šiuos trukdžius.
• Kartu su Klaipėdos aukštosiomis ir profesinio rengimo mokyklomis inicijuosime, kad potencialiems investuotojams reikalingų profesijų darbuotojai būtų pradedami rengti trumpiausiais, investuotojams priimtinais terminais.
• Užtikrinsime nuolatinį kontaktą su verslo bendruomenėmis ir operatyviai spęsime iškilusias problemas.