Protected: Konservatorių aferos
Password Protected
To view this protected post, enter the password below:
Šilumos kaina Klaipėdoje gali (ir turi!) būti mažesnė
Šildymo sąskaitos vėl varo žmones į neviltį. Kompensacijų už šią paslaugą prašančių eilės tokios, kad
socialinę paramą skirstantys specialistai nespėja tvarkyti dokumentų ir klaipėdiečiams tenka valstybės
finansinės paramos laukti kelis mėnesius. Šilumos kainos pakilimo priežastys žinomos. Dėl pernai pasaulyje
kilusios energetinės krizės šimtais procentų pabrango dujos, biokuras, malkos, elektros energija. Bet jei
pabrango visiems, kodėl Klaipėdoje šiluma kainuoja brangiau, nei Vilniuje, Kaune, Šiauliuose? Kas pas mus
Klaipėdoje ne taip?
Neišnaudoti rezervai
Prieš metus Klaipėdos miesto savivaldybės administracija iš Valstybės perėmė bankrutavusią įmonę
„Geoterma“. Tai Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje esanti katilinė, kuri dar prieš dešimtmetį iš žemės
gelmių siurbė 38 laipsnių karštumo vandenį, jį dar labiau pašildydavo ir patiekdavo į miesto šilumos tinklus.
Žemės gelmių šiluma šildė klaipėdiečių būstus, mokyklas, biurus. Visai kaip Islandijoje, kuri iš požeminių
versmių sugeba pigiai apšildyti daug atšiauresnėmis sąlygomis gyvenančių islandų būstus ir netgi
pasigamina elektros energiją.
„Klaipėdos universiteto mokslininkai ne kartą ir ne du patvirtino: po Vakarų Lietuva yra dar karštesnių
vandens telkinių, kur temperatūra siekia 70 laipsnių, ir kurie taip pat galėtų būti pigios bei visiškai švarios,
planetos neteršiančios, „žaliosios“ energijos šaltiniu. Miestas perėmė „Geotermą“ ir kas iš to? Per metus
nepasiūlyta jokio plano, ką su ja darysime, kaip gaivinsime, kiek reikės investicijų, kad įdiegti naujas
technologijas ir gamintis pigią šilumą. Jeigu padarėme žingsnį ir perėmėme turtą, turbūt per šį laikotarpį
galėjome net pateikti sprendimą, kaip ženkliai sumažinti šildymo kainas klaipėdiečiams?“, – retoriškai
klausia Arvydas Vaitkus, nepartinio komiteto Ištikimi Klaipėdai kandidatas į Klaipėdos merus.
Pasak A. Vaitkaus, jo į rinkimus vedamo komiteto Ištikimi Klaipėdai nuostata, įrašyta ir rinkimų programoje:
kuo skubiau kartu su Klaipėdos bei šalies mokslininkais parengti veiksmų planą, apskaičiuoti būtinas
investicijas į „Geotermos“ atnaujinimą, diegti technologines naujoves, pasinaudoti Europos Sąjungos
finansine parama, kurios dabar negailima „žaliosios“ energijos projektams. Nes tai vienas iš patikimiausių
būdų sumažinti šildymo sąskaitas Klaipėdos žmonėms ir čia veikiančioms įmonėms.
Tinkami sprendimai – kelias į mažas kainas
Pasak Arvydo Vaitkaus, siekiant žemesnių šildymo kainų ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje šalyje, reikėtų
pasitelkti ir gerosios praktikos pavyzdžius iš Vakarų Europos šalių ar net gretimų savivaldybių.
„Praeityje, kuriant SGD terminalo Klaipėdoje koncepciją, man teko lankytis Belgijos Zebriugės uoste, kur
tuomet buvo pristatomas gerai veikiantis SGD terminalas. Dujas iš šio terminalo savo poreikiams pirko
bendra Belgijos susivienijusių savivaldybių asociacija. Tai itin logiškas sprendimas, mat perkant didelį dujų
kiekį galima išsiderėti palankesnes finansines sąlygas, nei perkant energetinius išteklius kiekvienai
savivaldybei atskirai. Lietuvoje to nėra, o galėtų būti. Net ir Klaipėdos mieste savivaldybės įstaigos perka
elektros energiją skirtingomis kainomis, kurios skiriasi net iki kelių kartų. Radus galimybę pirkti kartu, kaina
galėtų būti ženkliai pigesnė“, – mintimis dalinosi kandidatas į Klaipėdos merus.
Klaipėda yra pajūrio ir tuo pačiu vėjų kraštas. Tokiose vietose, tiek šalyse aplink Baltijos ar Šiaurės jūrą, yra
statomos vėjo jėgainės. Jos ir Lietuvoje, kaip rodo praktika, yra pasiteisinusios kaip efektyvios energijos
gamintojos.
„Ar mūsų mieste, Klaipėdoje, kas nors kėlė klausimą, kur galėtume pastatyti vėjo jėgaines ar saulės
elektrines ir turėti savo energetinio nepriklausomumo garantą? Tai jau daro kelios Lietuvos savivaldybės,
investuojančios į galingus saulės jėgainių parkus, iš kurių pigia elektra aprūpins mokyklas, darželius, įstaigas,
o tuo pačiu prisidės ir prie visų savivaldybės gyventojų gerovės. Energijos kainų mažinimas yra organizacinis
klausimas. Nereikia pirštu rodyti į globalias pasaulio ar Europos problemas. Pirma reikia apsidairyti ir
susitvarkyti savam kieme“, – įsitikinęs Arvydas Vaitkus.
Paprasti sprendimai. Parkavimas
Automobilių parkavimo problema prie daugiabučių namų Klaipėdoje daugelį miestiečių į neviltį varo jau ne vieną dešimtmetį. Ypatingai ši problema yra opi pietinėje miesto dalyje, kur gyventojai kas vakarą prie savo namų yra priversti dalyvauti iki gyvo kaulo atsibodusiame žaidime pavadinimu „Rask vietą automobiliui“.
Todėl, mano nuomone, visos už mokamą parkavimą mieste surinktos lėšos šiandien vienareikšmiškai privalo būti skirtos būtent pietinės miesto dalies parkavimo problemų sprendimams įgyvendinti. O sprendimų gali būti tikrai įvairių.
Šiame trumpame vaizdo įraše pasidalinau keliomis mintimis apie pietinės miesto dalies parkavimo problemų sprendimo būdus. Taip pat komentaruose norėčiau pakviesti ir kitus klaipėdiečius diskusijai, kaip efektyviai šiandien būtų galima spręsti automobilių parkavimo problemas šioje miesto dalyje.
Ištikimas Klaipėdai
Arvydas Vaitkus
Paprasti sprendimai. Stulpino
Sausio 26 dieną tvirtinant šių metų biudžetą mūsų frakcija Taryboje ne kartą išsakė poziciją, kad socialinės atsakomybės miestui jautrioms problemoms turėtų būti ženkliai daugiau.
Ypatingai, kuomet kalba eina apie mūsų vaikų ugdymą. Miesto savivaldybė tikrai gali užtikrinti geresnę ugdymo aplinką Klaipėdos vaikams. Mūsų miesto ateitis nusipelno mokytis mokyklose, kurios yra tinkamai renovuotos ir turėtų moderniai sutvarkytą infrastruktūrą.
Norint tai pasiekti nebūtina vien rengti naujų šimtamilijoninių „šimtmečio“ mokyklų projektų, o tiesiog pradžiai reikėtų sutvarkyti ar renovuoti tai, ką mes jau turime. Šiame trumpame vaizdo klipe pasidalinau mintimis, kokiu vakarietišku modeliu būtų galima sutvarkyti mūsų miesto ugdymo įstaigas taip, kad jų infrastruktūra būtų maksimaliai naudinga ne tik mokyklos, bet ir visai gyvenamojo rajono bendruomenei.
Ištikimas Klaipėdai
Arvydas Vaitkus
Paprasti sprendimai. Biržos tiltas
#paprastisprendimai #ištikimiklaipedai Biržos tilto dunksėjimo garsus tikriausiai bet kokiame triukšme atpažintų kiekvienas tikras klaipėdietis. Visgi šis garsas tikrai nėra įprastas ar neišvengiamas. Kiekvienas pakeliamas tiltas turi būti nuolat prižiūrimas, o jo skleidžiami pašaliniai garsai tik išduoda netinkamą jo priežiūrą arba prastai atliktus remonto darbus. Šiame trumpame vaizdo klipe pateikiau keletą trumpų pastebėjimų apie Biržos tilto būklę ir jo priežiūrą bei pasidalinau mintimis, ką reikėtų daryti, kad šio tilto mechanizmai tarnautų ilgiau ir veiktų kokybiškiau. Ištikimas Klaipėdai Arvydas Vaitkus
Paprasti sprendimai. Atgimimo aikštė.
#paprastisprendimai#ištikimiklaipėdai#arvydasvaitkus
Atgimimo aikštė Klaipėdoje yra ta vieta, pro kurią kasdien praeina ir miesto meras. Visgi jau ne vienerius metus ši aikštė atrodo itin prastai. Pačiame miesto centre esanti reprezentacinė vieta šiandien klaipėdiečius ir miesto svečius pasitinka nutrupėjusiomis apdailos plytelėmis bei banguotu lyg Baltijos jūra grindiniu.
Ši vieta jau turi parengtą ir viešai visuomenei pristatytą rekonstrukcijos projektą, kuris vis dar kelia nemažai diskusijų tiek tarp specialistų, tiek tarp miesto gyventojų.
Taip pat šioje vietoje šiandien jau turėjo vykti požeminės parkavimo aikštelės, kuri būtų skirta atvykstantiems į jau baigiamą rekonstruoti Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, įrengimo baigiamieji darbai.
Deja, bet nei aikštės rekonstrukcijos, nei požeminės aikštelės įrengimo darbai dar nėra pradėti.
Šiame trumpame vaizdo klipe taip pat išsakiau daugiau pastebėjimų, kokias grėsmes Muzikiniam teatrui bei miesto savivaldybei kelia nebaigti Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektai. Taip pat visus neabejingus klaipėdiečius kviečiu komentaruose išsakyti savo pastebėjimus apie šios miestui reikšmingos aikštės ateities perspektyvas.
Ištikimas Klaipėdai
Arvydas Vaitkus
Paprasti sprendimai. Baltijos kino teatras.
Per gyvenimą man teko garbė lankytis ne viename pasaulio uostamiestyje.
Visi jie dažniausiai turi vieną bendrą požymį – miestą kertančią upę. Šių upių pakrantėse dažniausiai aktyviai vyksta uostamiesčio pramoginis, kultūrinis, socialinis gyvenimas.
Klaipėda taip pat turi tokią upę. Tačiau Danės pakrantėse net ir centrinėje Klaipėdos dalyje galime matyti pastatų vaiduoklių, apleistų teritorijų ar statybos aikštelių, kurios ten yra jau gerokai per ilgai.
Viena didžiausių estetinių senamiesčio piktžaizdžių jau ne vienerius metus yra buvęs „Baltijos“ kino teatras ir šalia jo esanti erdvė, kuri statybos aikštelės peizažu klaipėdiečius ir miesto svečiai „džiugina“ jau tikriausiai beveik penkmetį.
Neseniai teko dalyvauti susitikime su senamiesčio verslininkų bendruomene, kuriame diskutavome apie Klaipėdos senamiesčio perspektyvas ir dalinomės idėjomis, kaip galima Klaipėdos širdį vėl padaryti pagrindiniu miesto traukos centru. Susitikimo metu verslininkų bendruomenė pateikė konkretų atsakymą, kas paskatintų „Baltijos“ kino teatro pastato savininkus pačius imtis iniciatyvos sutvarkyti savo apleistą teritoriją.
Šį atsakymą ir daugiau minčių apie Klaipėdos senamiesčio perspektyvas pateikiau šiame trumpame vaizdo klipe.
Ištikimas Klaipėdai Arvydas Vaitkus
Paprasti sprendimai. Meridiano skveras.
#arvydasvaitkus#ištikimiklaipėdai#istikimiklaipedai
Ko reikia, kad Klaipėdos senamiestis šiandien atrodytų gerokai estetiškiau ir patraukliau ne tik miestiečiams, bet ir miesto svečiams? Reikia tik šeimininkiško ir ūkiškesnio požiūrio į paprastus darbus, kuriuos galima atlikti nelaukiant penkmečiais ir nesišvaistant grandiozinėmis miesto biudžeto lėšomis.
Šiame trumpame vaizdo klipe išsakiau keletą paprastų minčių, kaip būtų galima pagražinti skverą šalia mūsų miesto simbolio Meridiano. Taip pat komentarų skiltyje visus kviečiu viešai diskusijai, kaip ir kokias miesto erdves būtų galima netolimoje ateityje sutvarkyti, kad jos įgautų patrauklesnį estetinį vaizdą. Juk būdami neabejingais savo miestui galime prisidėti ir prie teisingesnių miesto valdžios sprendimų bei paversti Klaipėdą dar gražesniu ir artimesniu miestu mūsų širdims ir akims.
Ištikimas Klaipėdai
Arvydas Vaitkus
Paprasti sprendimai. Jono Kalnelis.
Arūnas Tuma: „Prieš rinkimus – lozungai, po rinkimų – pinigų švaistymas. Gal laikas daryti kitaip?“
Prasidėjus rinkimų kampanijai pradėjo lietis ir pažadai, kaip mums pagerės gyvenimas ir kaip netrukus viskas bus puiku: tik išrinkite mus ir mes apipilsime jus gėriu nuo galvos iki kojų. Rinkiminių pažadų lietus lyja iš visų partijų ir partijėlių, nors kai kurių iš jų Klaipėdos politiniame lauke iki šiol net nebuvo girdėti. Būtų linksma, jeigu ne aplinkybė, kad tuos dosnius pažadus girdime tik prieš savivaldos ar Seimo rinkimus.
Ir konkuruojama nešvariai. Kažin ar tai atsitiktinumas, kad senosioms partijoms jokių biurokratinių formalumų nereikėjo registruojantis rinkimuose. Tačiau Seimo partiniai funkcionieriai, likus porai mėnesių iki rinkimų kampanijos, apsunkino naujai steigiamiems visuomeniniams komitetams dalyvavimą rinkimuose – skubiai reikėjo surinkti 850 klaipėdiečių parašų. Nepriklausomas nepartinis komitetas “Ištikimi Klaipėdai” įveikė visas kliūtis, susitvarkė su biurokratinių dokumentu gausa ir dalyvauja Klaipėdos savivaldybės rinkimuose. O kai kurie patyrę vietos politikai, lyg pamokų neparuošę mokinukai, jau kopijuoja mūsų komiteto programos dalis – neužtenka smegenų savo sugalvoti.
Žiniasklaidos komentaruose irgi apstu kritikų. Konkurentai, gal patys neturėdami idėjų (turiu galvoje senąsias, ilgus metus Klaipėdą valdančias partijas), gali kritikuoti kiek tik nori mūsų komandą ar atskirus komiteto narius, bet norėčiau iš jų ir jų nusamdytų kritikų socialiniuose tinkluose išgirsti, ką jie patys padarė, ką sukūrė savo ar miesto aplinkai, kokį įnešė indėlį į bent vieną sritį, kuria galėtų pasididžiuoti.
Gal atsakys miestiečiams, kodėl nauja mokykla statoma tiek metų ir kodėl jos statybos pabrango net 3 kartus, o pabaigos dar nematyti? Dvi mokyklas buvo galima per tą laiką pastatyti ir dar naujam vaikų darželiui pinigų būtų užtekę. Čia tik vienas iš apsileidimo pavyzdžių, o kiek dar tokių yra.
Kiek dar švaistysite miestiečių, jums patikėtus, pinigus visokioms, naudos neduodančioms studijoms? Kiek dar laiko miesto transporto srautus reguliuos beraščiai ir net vairuotojo pažymėjimo neturintys veikėjai? Jau nekalbant apie mieste išdygusį šviesoforų mišką ir t.t.
Kiek dar laiko sąmoningai priešinsite miesto bendruomenę, o Klaipėdos verslininkus pateikinėsite žmonėms kaip absoliutų blogį, kuriems, neva, tik pinigai ir sava kišenė rūpi? O kas rūpi jums? Vardan ko veržiatės į valdžią? Užsiklijavote spalvotas etiketes: liberalas, konservatorius, žaliasis, valstietis, socialdemokratas ir jau apsimetate besirūpinantys visais kitais, tik ne savimi? Jūs ką, kitaip gyvenate, kitą maistą valgote ar kitaip mąstote? Jus esate kitokie? Nekabinkite makaronų!
Kam yra įdomu, kodėl aš dalyvauju rinkimuose su nepartiniu komitetu “Ištikimi Klaipėdai”, galite paskaityti mano prisistatymą komiteto internetiniame puslapyje, o kritikuojantiems ir bandantiems pilti purvą aiškiai atsakau: daug metų vykdydamas verslą aš jau susitvarkiau savo gyvenimą. Todėl dabar galiu sau leisti dalyvauti Klaipėdos miesto gerovės kūrime, nors, kiek teko įsitikinti per pastaruosius ketverius metus dirbant miesto Taryboje, šis darbas reikalauja tikrai daug laiko.
Pagrindinis skirtumas tarp manęs ir daugelio partinių kandidatų, yra toks, kad jie braudamiesi į valdžią siekia tik savo pralobimo, o aš noriu sustabdyti mieste įsigalėjusią betvarkę ir pinigų švaistymą. Skaudu matyti, kaip neracionaliai išleidžiami mūsų, tame tarpe ir mano, sumokėti mokesčiai. Kviečiu visus miestiečius nuvažiuoti ar pravažiuojant stabtelėti ir pažiūrėti, kaip už mūsų visų sumokėtus mokesčius yra tvarkomas “Vingio pasažas”. Bet kuris didesnis ar mažesnis verslininkas, ar bet koks kitas ūkiškas žmogus niekada nekištų savo sunkiai uždirbtų pinigų į tai, kas beprasmiška ir neracionalu. Užkasami, tuščiai išleidžiami milijonai eurų. Nė vienas protingas asmuo (tokių matyt nėra mūsų miesto valdžioje) to niekada nedarytų. Kas dabar valdo miestą? Tikiuosi, nebūtina skaitytojams priminti. Jie vėl kviečia “išrinkite mus dar ketveriems metams ir mes dirbsime geriau”, tik tiksliau būtų sakyti: „taisysime savo klaidas už jūsų pinigus“.
Absurdiškų neūkiškumo pavyzdžių Klaipėdoje apstu. Apsidairykite, ir tada galėsime padiskutuoti, kaip nereikia ir net negalima daryti.
Šįkart baigiu, tikėdamas, kad protingo žmogaus tiesa negali įžeisti. Ir kviečiu balsuoti už mūsų nepartinį komitetą “Ištikimi Klaipėdai”, ir mūsų keliamą kandidatą į Klaipėdos merus – Arvydą Vaitkų. Būkime ištikimi Klaipėdai kartu!
Ištikimas Klaipėdai
Arūnas Tuma
Neapmokama politinė reklama
Akimirkos iš politinio komiteto IŠTIKIMI KLAIPĖDAI komandos pristatymo 2023 metų Sausio mėn. 4 d.
Kontaktai
IŠTIKIMI KLAIPĖDAI
Politinis Komitetas
Liepų g. 10, LT-91100 Klaipėda
Politinė Reklama. Apmokėta iš Politinio komiteto Ištikimi Klaipėdai PK sąskaitos.