Apie Arvydą Vaitkų

Esu klaipėdietis, jūrininko sūnus. Čia gimiau, čia prabėgo mano jaunystė, čia mokiausi, dirbau, vedžiau, čia užaugo mūsų vaikai. Tėvas man ankstyvoje jaunystėje parodė Klaipėdos uostą ir didelį jūrinį laivą. Šis įvykis padarė didžiulį įspūdį ir tapo kodu pamilti jūrą, uostą ir miestą kaip bendrą neatsiejamą visumą, o vėliau nulėmė profesinio kelio pasirinkimą. Būtent todėl Klaipėda man yra ypatingas miestas.

Darbinė veikla susiklostė taip, kad didžiąją gyvenimo dalį man buvo patikėta vadovauti komandoms privačiose verslo įmonėse ir valstybiniame sektoriuje, atstovaujant Lietuvą transporto sektoriuje bei  kuriant ir statant Klaipėdos uostą. Atsakingas darbas įskiepijo sampratą, kad ne aukštojo mokslo diplomų kiekis, o gebėjimas naudotis žiniomis ir būti padoriu žmogumi, yra aukščiausias bet kurio lyderio prioritetas. Lygiai taip pat svarbu – gerbti žmones, su kuriais tenka dirbti. Tai ir buvo sėkmės pagrindas kuriant Lietuvai ir Klaipėdos miestui svarbius projektus.

Beveik ketveri metai darbo miesto taryboje leido pažinti ne tik miesto problemas, bet ir problemų priežastis. Tai būtinos žinios teikiant miestui svarbius sprendimus ir pasiūlymus, o taip pat palaikant sprendimus, be kurių miesto gyvenimas būtų neįmanomas. Ši patirtis vertė nuolatos mąstyti apie tai, jog visos valdžios kažką statė, kažką kūrė, asfaltavo gatves, sodino medžius, įgyvendino kultūrines ir socialines programas. Tai kodėl rezultatas ne toks, kokio mes visi klaipėdiečiai tikimės jau daug metų? Kodėl miestą palieka jaunimas, mokyklose auga pelėsiai ant sienų, nesutvarkytos miesto viešosios erdvės, senjorams trūksta socialinės pagalbos, negerbiami didžiausi gamtos paminklai – šimtamečiai medžiai, daugiabučių gyventojai neturi kur parkuoti automobilio ir yra negailestingai baudžiami, nesprendžiamos ekologinės problemos, nevalomos gatvės, senamiestis iki šiol netampa traukos centru, kodėl nebeįmanoma be ilgiausių eilių patekti pas gydytoją? Turiu atsakymus, kodėl tai vyksta – trūksta kompetencijų, aistros ir padorumo įvykdyti duotus pažadus, trūksta meilės ir pagarbos žmogui. Todėl tokia valdžia žmonės nusivilia.